Naujausios publikacijos


Vibram FiveFingers Praėjo mėnuo, kai bene kasdien apsiaunu savo penkiapirščius batukus ir tapo nebe taip svarbu, kad jie galbūt nevisada dera prie visos bendros aprangos. O smalsūs žvilgsniai nukrypsta į mano kojas, todėl juokauju - apsiavusi šiais batais galiu išeit ir be galvos, nes visų dėmesys bus tik kojoms. Nuo vaikystės buvau ta basakojė mergaitė, kuriai batai buvo daugiau prievolė, nei mėgiamas daiktas. Nebuvo baisu, nei žvyrkeliu basomis prabėgti, nei maudytis į upę molio šlaitais nusiristi. Tėvai bandė auklėti ir vis primindavo, kad bent važiuojant iš namų reikia apsiauti...


Skaityti viską...


Genas, kuris skatina atrasti, keliauti ir nenustygti - DRD4-7R Prieš daugiau kaip 60 tūkstančių metų pirmieji "šiuolaikinio tipo" žmonės iš Afrikos pasklido į pasaulį ir jį apgyvendino. Bet kodėl jie taip elgėsi? Juk Afrika niekad nebuvo perpildytas žemynas, o maisto taip pat visuomet užteko. Vienintelis atsakymas - jiems buvo įdomu.  Vėliau didieji keliautojai, kurie be tinkamo pasirengimo, rizikuodami viskuo ką turi ir patys savimi išvyko tirti žemės, jau kiek pažangesnio žmogaus akimis, vien tam, kad patenkintų nenuilstantį smalsumą. Dabartiniai tyrinėtojai, kurie nebeapsiriboja vien mūsų planeta, o  plėsdami akiratį...


Skaityti viską...


Bazinis kario savanorio įgudžių kursas Ruošdamasi kursui gana smalsiai klausinėjau: "kas gi manęs ten laukia?", "ko tikėtis?" ir pats svarbiausias klausimas -  "ar bus sunku?". Vieni sakė: "ai, čia visi praeina, tai ir tu praeisi. Nieko baisaus.". Kiti gana abstrakčiai atsakydavo: "bus daug naujų dalykų, reikės pasistengti, bet, viskas ten normaliai". Dar kiti, įbedę savo dideles akis į manąsias dar didesnes rėždavo: "eik, tu, sau kaip ten nuvaikė. Nenormaliai sunku buvo ir nebekartočiau niekada" - suprask, nėr ten ko eit ir tikėkis blogiausio. Prisiklausius tokių įvairių nuomonių ir dar kiek išplėtotų istorijų,...


Skaityti viską...


Rankų dezinfekcija: mada ar būtinybė? Dar niekuomet antibakterinės higienos priemonės nebuvo tokios populiarios. Švaros ir grožio prekių parduotuvėse, vaistinėse, prekybos centrų lentynose ir net spaudos kioskuose galima rasti patogiai supakuotų ir paruoštų naudoti rankų dezinfekavimo priemonių. Jau tapo norma jomis naudotis viešose vietose, kelionėse, kavinėse ar prisilietus prie bendro naudojimo daiktų ne namų erdvėje. Rankų tepimas dezinfekuojamaisiais geliais, trynimas specialiomis drėgnomis servėtėlėmis ir puškimas skysčiais tampa kone mada. Kasdien stebiu universitete, kino teatrų prieigose ar troleibuse...


Skaityti viską...


epolicija   Susidūriau su, iš pažiūros nedidele problema, kurią, kaip tikėjausi greitai ir paprastai išspręsti. Manau ne vienam pažįstama situacija - daugiabučio namo kieme jau kuris laikas stovi nenaudojamas automobilis be valstybinių numerių. Kiemas projektuotas dar gūdaus sovietmečio laiku, kai tik keli "išrinktieji" atriedėdavo savais ratais iki namų, todėl jame automobilių parkavimo vietų numatytos vos kelios net 2 namams po 60 butų... manau puikiai suprantamas pasipiktinimas ir nepatogumai, kai tenka ir taip sausakimšame kiemelyje ieškoti vietos palikti automobilį,...


Skaityti viską...

Vibram FiveFingers

Komentarų : (1)

Temoje : Kelionės, Laisvalaikis, Pėsčiųjų žygiai, Tinklaraštis

taisytas

Praėjo mėnuo, kai bene kasdien apsiaunu savo penkiapirščius batukus ir tapo nebe taip svarbu, kad jie galbūt nevisada dera prie visos bendros aprangos. O smalsūs žvilgsniai nukrypsta į mano kojas, todėl juokauju – apsiavusi šiais batais galiu išeit ir be galvos, nes visų dėmesys bus tik kojoms.

Nuo vaikystės buvau ta basakojė mergaitė, kuriai batai buvo daugiau prievolė, nei mėgiamas daiktas. Nebuvo baisu, nei žvyrkeliu basomis prabėgti, nei maudytis į upę molio šlaitais nusiristi. Tėvai bandė auklėti ir vis primindavo, kad bent važiuojant iš namų reikia apsiauti batus.  Bet ir dabar labai mėgstu vaikščioti basomis namuose, gamtoje ar bet kada, kai tam yra galimybė.

Lietuvoje ši avalynė dar nenurungė šviesoforo ryškumo kedų, kurių pilnos lentynos kiekvienoje sporto ar laisvalaikio prekių parduotuvėję, todėl apžiūrėti ir pasimatuoti realybėje nėra taip paprasta. Google paieška liūdnai praneša, kad kolkas turime vieną vienintelį pardavėją.

Pirmą kartą jų dairiausi Ukrainoje, bet nesėkmingai – nors parduotuvės internetiniame puslapyje jie buvo reklamuojami, kaip viena būtiniausių sezonolipudu prekių, tačiau realybėje – pardavėjos nelabai suprato ko ta keista mergiotė nori ir paaiškino, kad tokias prekes tik numatoma atvežti ateityje. Realesnis šansas atrodė Ispanija, kur prekių kelionėms, laisvalaikiui labai platus pasirinkimas ir platus tinklas tam skirtų parduotuvių. Čia pirmą kartą ir pamačiau Vibram Five Fingers stendą. Teisybę sakant, nuotraukose internete jie atrodė kur kas patrauklesni. Parduotuvėje jie pasirodė keisto pavidalo, pasiglamžę pirštuoti batai, kurių paskirti, nežinant, sunku nusakyti. O matavimasis sukeltų sunkumų, nes reikia nusiauti kojines, neaišku, kaip čia apsiauti. Ispanai tikrai nėra tokie konservatyvūs, kaip lietuviai, bet net jiems mano pasirinkimas ir matavimosi procesas kėlė šypsenas. Akiai, pripratusiai prie klasikinės batų formos, šie batukai, kuriuos apsiavus koja tampa gana varliškos išvaizdos, tai tikrai keistenybių keistenybė. Bet mano apsisprendimas buvo naujovės naudai, todėl teko skaičiuoti eurus ir pakuoti senuosius batus į maišą, nes nusiauti jų nebenorėjau.

Jų kaina kolkas gana aukšta, perkant Europoje (ne internetu), pora atsieis nuo 60 iki 140 eurų. Už savuosius, Bikila modelio batus, taip pat teko palikti nepadorią sumą – 130 eurų. Palyginus su kainomis už Atlanto Europoje mokame bene tris kartus brangiau. Taupantiems ir gudraujantiems rekomenduoju gerą straipsnį:  „Kaip už 15o Lt nusipirkti originalius Vibram Fivefingers?“ Čia rasite patarimus, kaip nebrangiai juos įsigyti internetinėse parduotuvėse Amerikoje.

Kelis kartus buvau susigundžiusi įsigyti internertu, bet vis dvejojau, nes labai norėjosi pasimatuoti kelis modelius, išsirinkti patogiausius ir tinkamiausią dydį. Neapsirikau, nes pasimatavus supratau, kad reikia dydžiu didesnių, nei įprasti batai ( neatitiko pirštų įkirpimai). Mano pasirinktas modelis apgaubia visą pėdą, todėl numeriu mažesnieji spaudė viršutinę dalį, nes neatitiko kojos keltis.

  • Atkreipti dėmesį į savo pėdos formą ir pėdos ilgį matuoti ne įprastai – nuo kulno iki didžiojo piršto, o iki ilgiausio pėdos piršto viršaus.
  • Įvertinti pėdos keltį: jei keltis aukšta nesirinkti labai uždarų batelių, arba rinktis tokį modelį, kuris būtų lengvai reguliuojamo pločio.
  • Jei pirštai linkę susigrūsti ar lipti vienas ant kito – reikėtų matuotis ir įvertinti ar tokia avalynė tikrai patogi ir nesukels nemalonaus jausmo.

Žengiant pirmuosius žingsnius jaučiausi, kaip laboratorijoje, nes kojomis jausti tiek įvairiausių pojūčių buvau atpratusi – galiu judinti pirštus po vieną, statyti koją, kokiu tik noriu kampu, lenkti pėdą kurioje tik noriu vietoje. Pirmąją valandą tik stypčiojau ir visaip kraipiausi mėgindama naujųjų batų galimybes.

lipuIspanijoje juos išbandžiau, pagal kelionės planą – tiek lipant uolomis, tiek laukiniais trekingo takais, brendant upeliu ar bėgant akmenuotu geležinkelio pylimu. Visais atvejais – nenuvylė. Padas, nors ir stebėtinai plonas, bet paviršiaus nelygumai nėra stipriai juntami ir visai neslidūs, net sušlapę. Lietuvoje taip pat jau spėjau išbandyti juos įvairiose situacijose ir esu labai patenkinta.

Vibram five fingers didelis pliusas – nėra jokios pakulnės, o tai leidžia stovėti ir judėti visiškai natūralia padėtimi. Žingsniuojant su šiais batais svoris tolygiai paskirtomas visai pėdai, todėl susikūprinti ar kitaip sulenkti nugarą tampa nepatogu. Tai turėtų būti aktualu turintiems problemų su netaisyklinga laikysena ar nugaros ligomis.

Kitas stebinantis dalykas – jokio pėdų prakaitavimo. Net po intensyvios dienos pėdas iš batelių ištraukiu visiškai sausas. Prakaitavimą skatina pirštų trintis vienas į kitą, o dėvint pirštuotus batus to nėra. Be to jie puikiai vėdinasi, nes viršutinė bato dalis ir tarpirščiai yra tekstiliniai. Turintiems bėdų dėl pėdų prakaitavimo tikrai verta išbandyti Vibram Five Fingers.

Nuospaudos, pūslės, nutrynimai,pažeisti nagai… galima tai užmiršti tinkamai prisitaikius Vibram’ų dydį ir modelį pagal savo pėdą. Esu iš tų, kurios didžiąją dienos dalį praleidžia ant kojų ir neretai užkulniai, kulnas, didžiojo piršto oda sukietėdavo ir tekdavo ilgokai padirbėti pemza kol tas negyvas odos daleles pašalindavau. Pradėjus dėvėti Five Finger’ius oda lieka lygi ir nebeturiu šios bėdos. Nors dar nesu išbandžiusi jų ilgesniame žygyje, bet artėjančiame „Extreme 2x100km“ jie tikrai bus pagrindinis avalynės pasirinkimas.

Keliaujame dažniausiai tik su rankiniu bagažu, todėl nevisuomet lieka vietos antrai batų porai. Manau ši problema išsisprendė, nes pora Vibram Five Finger’ių sveria kaip pora obuolių, kompaktiškai susispaudžia ir susilanksto pagal pageidaujamą formą ir užims vietos bagaže ne daugiau, nei pusės litro buteliukas. Juos galima lenkti, spausti, sukti visai nesibaiminant, kad deformuosis ar susigadins. O tai labai patogu kelionės kuprinėje, kurioje tikrai ne visuomet vyrauja ideali tvarka.  Be to, jie gali atstoti nemažai avalynės rūšių: nuo šlepečių iki laipiojimo batelių 😉

Renkantis Vibram Five Fingers avalynę kelionėms atkrenta dar viena problema – kojinių skalbimas, džiovinimas ir kiti rūpesčiai, kad nekaupti gniužulėlio kuprinės kamputyje, kuris skleidžia ne patį geriausią kvapą, nes jie sukurti dėvėti be jokių priedų, tiesiog basomis.

vibram colage

Priežiūra

Priežiūra ir valymas tikrai paprasti. Pradžioje bijojau, kad gali kuri nors detalė atsiklijuoti, suplyšti ar kitaip susigadinti, bet dabar ramiai dedu juos į skalbimo mašiną. Žinoma, pasirenku žemos temperatūros skalbimą su skalbimo rankomis rėžimu ir jokio gręžimo. Ištraukiu vėl kaip naujus. Nelabai suteptus galima lengvai išvalyti šepetėliu ir muilu. Džiūsta gana greit net padėti vertikalioje padėtyje. Savuosius skalbiu bent kartą per savaitę ir kolkas jokios žymės, kad dažnai dėvimi ir skalbiami.

Priedai

Vibram kojinės – tai pirštuotos kojinės skirtos dėvėti su Vibram FiveFingers avalyne. Tai geras pasirinkimas vėsiu oru arba tiems, kas neįsivaizduoja batų dėvėjimo basomis.

Vasarai planuoju įsigyti dar labiau minimalistinius Entrada batelius, kurie tikiu, kad atstos visas susikaupusias basutes ir vasarinius batelius.

Entrada-w0305-hero

 

 

 

 

 

 

Genas, kuris skatina atrasti, keliauti ir nenustygti – DRD4-7R

Komentarų : (0)

Temoje : Medicina, Tinklaraštis

Prieš daugiau kaip 60 tūkstančių metų pirmieji „šiuolaikinio tipo“ žmonės iš Afrikos pasklido į pasaulį ir jį apgyvendino. Bet kodėl jie taip elgėsi? Juk Afrika niekad nebuvo perpildytas žemynas, o maisto taip pat visuomet užteko. Vienintelis atsakymas – jiems buvo įdomu.  Vėliau didieji keliautojai, kurie be tinkamo pasirengimo, rizikuodami viskuo ką turi ir patys savimi išvyko tirti žemės, jau kiek pažangesnio žmogaus akimis, vien tam, kad patenkintų nenuilstantį smalsumą. Dabartiniai tyrinėtojai, kurie nebeapsiriboja vien mūsų planeta, o  plėsdami akiratį skverbiasi vis gilyn į kosmosą.

Gyvename saugioje aplinkoje, turime maisto ir geriamojo vandens, patogius namus, patenkiname savo socialinius poreikius, galbūt net esame pasiekę pripažinimo ir vertinami savo aplinkoje, bet vis kažko trūksta… sunku net atsakyti ko, bet tas kažkas veda vis tolyn, skatina domėtis, ieškoti, nenustygti ir keliauti. Keliauti net žinant, kad galbūt nebegrįši į namus ar kelionė ir atradimas gali labai nuvilti. Kam visa tai? Kodėl neužtenka savo aplinkos ir susikurto saugumo? Esame vieninteliai pasaulyje žinduoliai paliekantys gimtąsiąs vietas ( net jei turime visko apsčiai – užtenka maisto, vietos po saule ir nėra priežasties išvykti) ir išeinantys į nežinomybę, savanoriškai kuriantys sau iššūkius. Nė viena kita rūšis nelipo į aukščiausius kalnus rizikuodama gyvybe, nenerė į didžiausias gelmes, be jokio akivaizdaus tikslo, o tik tam, kad patenkintų smalsumą, neplaukė per vandenynus be menkiausio supratimo kas jų laukia ir kur jie keliauja.

„Neuromediatorius dopaminas, kurį gamina tam tikros smegenų ląstelės, lemia žmogaus nuotaiką, veiklą ir mokymąsi. Dopaminas kaupiasi specialiuose smegenų ląstelių receptoriuose, kai kurių žmonių receptoriai būna mažiau jautrūs. Kad neuromediatorius juos veiktų taip pat, jie turi patirti daugiau išgyvenimų ir daugiau judėti nei kiti. Tai pasakytina ir apie žmones, turinčius DRD4-7R receptoriaus geno atmainą. Daugeliui šios grupės žmonių nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), jie pasižymi vadinamuoju hiperaktyvumu.“ Gydytojai tai laiko liga ir yra siūlomos begalės būdų šiai ligai kontroliuoti ir gydyti. Nes vaikų ar suaugusiųjų hiperaktyvumas kelia rūpesčių aplinkiniams, kurie galbūt nėra tokie ekspresyvūs, aktyvūs ir nenustygstantys. O galbūt būtent tokie neįprastai aktyvūs žmonės praeityje buvo laikomi lyderiais, vedliais? Galbūt būtent jie paskatino keliauti iš savo kaimo, žemyno ir atrasti dar nematytus kraštus, įkopti į aukščiausią kalną ar panerti į giliausią ežerą?

DRD4 – 7R, kurį turi mažiausiai 20proc. žmonių populiacijos gali būtį atsakymas į visus šiuos klausimus.. Tai nenustygstamumo genas. Jis siejamas su smalsumu, nenuilstamumu. 7R geno kombinacija dažniau turi aptinkama klajoklių, nei sėsliose kultūrose, o ją dažniau turi tautos, kurių protėviai keliavo iš Afrikos toliau nei kiti.

Genetiniai žmonių iš viso pasaulio tyrimai rodo, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimus turėję individai gali būti būtent tie pirmieji, kurie išvedė žmonių populiaciją iš Afrikos. “ DRD4-7R atmaina gana retai pasitaiko tarp afrikiečių, bet tolstant nuo Afrikos jos aptinkama vis dažniau, o tarp kai kurių Pietų Amerikos indėnų ji gana paplitusi. Yra daug požymių, kad ši mutacija atsirado maždaug tuo metu, kai mes palikome Afriką. Šią geno atmainą turintys žmonės yra linkę rizikuoti ir mažiau galvoja apie nemalonius padarinius, jei kas nors nepavyktų.“

Mūsų pasauliui labai naudingi ir reikalingi aktyvūs, keliaujantys ir mąstantys plačiau žmonės, kurie rodytų gerąją iniciatyvą. Be noro pažinti, keliauti, pajusti, pamatyti ir patirti savo kailiu turbūt dar visi sėdėtume Afrikos savanose ir mistume žalia mėsa. Žingeidumas, smalsumas būtinas visose srityse, kad ir ko besiimtume, jei norime eiti pirmyn, tai nebūtinai yra sutrikusi neuromediatorių veikla smegenyse 🙂 Kiekvienas žmogus gimsta smalsus ir tik nuo mūsų pačių priklauso kiek tą prigimtinį smalsumą išpuoselėsime ir palaikysime.